Pedagoginis psichologinis vertinimas

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo, kalbėjimo ir kalbos gebėjimų įvertinimas.

Ikimokyklinio amžiaus vaikui atvykus į pedagoginį psichologinį įvertinimą, bus nustatyti jo kalbos ir pažintinių procesų vystymosi ypatumai. Vaiko tėveliai bendraus su logopede,specialiąja ir socialine pedagogėmis. Specialistės padės tėvams geriau suprasti vaiko kalbos vystymosi ypatumus. Bus aptartos pažintinių procesų ir kalbos bei komunikacijos gebėjimų vystymosi problemos. Vaikui bus rekomenduota švietimo pagalba, padėsianti įveikti raidos sunkumus.

Tėvai (globėjai), kiti lydintys asmenys pasikonsultuos jiems rūpimais klausimais.

Mokyklinio amžiaus vaikų vertinimas.

Pagrindinis pedagoginio psichologinio mokinio gebėjimų  įvertinimo tikslas – nustatyti jo intelektinių gebėjimų lygį bei ypatumus, išsiaiškinti realųjį žinių, mokėjimų ir įgūdžių lygį ir, jei reikia, rekomenduoti mokinio poreikius atitinkančią  ugdymo programą ir reikalingą švietimo pagalbą.

Specialistai susipažins su ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisijos pateikta dokumentacija, mokinio pedagogine charakteristika, sveikatos pažyma, mokinio klasės darbų sąsiuviniais (matematikos, lietuvių kalbos).

Specialioji pedagogė įvertins skaitymo, skaičiavimo ir rašymo įgūdžius, bendrąsias žinias.

Logopedė išsiaiškins vaiko kalbos vystymosi ypatumus, skaitymo ir rašymo sutrikimus.

Psichologas įvertins intelektinius gebėjimus bei jų  ypatumus, atskleis mokinio galias ir sunkumus.

Socialinis pedagogas surinks informaciją apie šeimą, vaiką supančią aplinką, įvertins socialinės pedagoginės pagalbos vaikui poreikius, socialinių veiksnių galimą poveikį vaiko ugdymuisi.

Esant reikalui, gydytoja neurologė konsultuos dėl įvairių sveikatos sutrikimų.

Tėvai (globėjai), mokytojai, kiti lydintys asmenys bus konsultuojami jiems rūpimais klausimais, supažindinami su vertinimo rezultatais.

 

Psichologinis konsultavimas

Konsultavimas – mokinio (vaiko) asmenybės ir ugdymosi problemų nustatymas, tiesioginio poveikio būdų numatymas, darbas su mokiniu (vaiku) taikant psichologinio konsultavimo technikas, bendradarbiavimas su tėvais/globėjais, rūpintojais, mokytojais ir kitais su vaiko auklėjimu ar ugdymu susijusiais asmenimis, rekomendacijų jiems teikimas. Konsultavimas atliekamas tada, kai:

  • Mokinys (vaikas) į psichologą kreipiasi savarankiškai. Jei į psichologą kreipiasi vaikas iki 16 metų, kad būtų galima jį konsultuoti, reikalingas tėvų/globėjų, rūpintojų sutikimas (raštu). Kitu atveju su vaiku vyksta tik pokalbis. Vaikas nuo 16 metų gali būti konsultuojamas be tėvų/globėjų sutikimo.
  • Prašo mokinio (vaiko) tėvai/globėjai, rūpintojai. Jei kreipiasi tėvai/globėjai, rūpintojai – į pirmąją konsultaciją jie kviečiami vieni. Pirmasis pokalbis padeda suprasti besikreipiančiojo problemą, nutarti, kaip bus galima kartu ją spręsti. Aptariama konsultavimo trukmė ir tęstinumas, susitariama dėl sekančios konsultacijos laiko.
  • Prašo mokytojai (kai gautas tėvų/globėjų, rūpintojų sutikimas). Jei dėl mokinio sunkumų kreipiasi mokytojas, gali būti vykdomos tik paties mokytojo konsultacijos, pateikiant darbo su konkrečiu vaiku rekomendacijas. Mokytojui pageidaujant, kad būtų konsultuojamas mokinys, visų pirma turi būti gautas mokinio tėvų/globėjų, rūpintojų sutikimas raštu.

Psichologinis konsultavimas gali būti:

  1. Individualus psichologinis konsultavimas. Konsultuojami vaikai, jo tėvai/globėjai, rūpintojai, mokytojai, kai vaikui:
  • Sunku bendrauti klasėje, grupėje (jis agresyvus ar priešingai – labai drovus ir pan.);
  • Sunku laikytis reikalavimų namuose ir mokykloje, darželyje;
  • Sunku mokytis;
  • Sunku, patyrus netektį, smurtą;
  • Kyla mintys apie mirtį;
  • Kyla kitų vaiko savijautos, bendravimo, mokymosi sunkumų;
  • Sunku pasirinkti studijų kryptį;
  • Kyla psichoaktyvių medžiagų vartojimo sunkumų ir kt..
  1. Šeimos konsultavimas. Konsultuojami keli šeimos nariai vienu metu, pvz., nustatant šeimos taisykles, išsakant lūkesčius vieni kitiems, tariantis dėl pareigų ir darbų pasidalijimo ir kt. atvejais. Kartais tai gali būti individualaus konsultavimo dalis.
  1. Grupinis psichologinis konsultavimas. Konsultuojami įvairaus amžiaus vaikai, jų tėvai/ globėjai, rūpintojai. Grupėje mokoma:
  • atsipalaiduoti;
  • bendrauti (kai vaikas nedrąsus, bijo kalbėti, pasakyti savo nuomonę arba pernelyg aktyvus, agresyvus ir pan.);
  • valdyti stresą;
  • spręsti kilusias problemas, įveikti krizines situacijas;
  • spręsti konfliktus ir pan.
  1. Tėvų konsultavimas grupėse (efektyvios ar pozityvios tėvystės įgūdžių mokymai). Gerai, kai kartu dalyvauja suaugusieji, kurie drauge augina vaiką (mama ir tėtis, mama ir močiutė, mama ir patėvis ar kt.). Mokymų trukmė – 12 val. (4 susitikimai po 3 val.).

Tikslas: tėvams (globėjams, rūpintojams, seneliams ar kitiems asmenims, auginantiems ir auklėjantiems vaikus), kurie kartais jaučiasi sutrikę ir nežinantys, kaip elgtis su savo vaikais, suteikti informacijos apie vaiko raidą ir poreikius skirtingais amžiaus tarpsniais. Siekiama:

  • Padėti suprasti vaiko vystymosi etapus, probleminio vaikų elgesio priežastis bei kas padeda kurti artimesnį bendravimą su vaiku.
  • Išmokti rodyti vaikui teigiamą dėmesį, taikyti pagyrimus ir apdovanojimus, skirti specialų laiką.
  • Mokyti atpažinti ir suvaldyti savo ir vaiko jausmus sudėtingose situacijose.
  • Padėti suprasti, kodėl kai kurie tėvų naudojami auklėjimo būdai nėra veiksmingi, kaip tinkamai nustatyti ribas ir taisykles, vietoje bausmių vaiko drausminimui naudoti elgesio pasekmes.

Diskutuodami tarpusavyje tėvai mokysis į kasdienes situacijas pažvelgti kitu žvilgsniu ir ieškoti naujų sprendimo būdų, bandys perprasti vaiko viduje slypinčias emocijas. Tėvai dalinsis patirtimi, mokysis efektyvių bendravimo su vaiku būdų.

 

Brandumo vertinimas

Informuojame, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. nelieka privalomo vaiko brandumo vertinimo, kai tėvai pageidauja ugdyti 6 metų dar neturintį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šio pokyčio teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I – 1489 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymo pakeitimas), priimtas 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. XIII-926.

Įstatymo pakeitimo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau nei vaikui (tais kalendoriniais metais) sueina 5 metai. Siekiant padėti tėvams (globėjams) priimti pagrįstus sprendimus dėl ankstyvesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą, Įstatymo pakeitimo 47 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 7 punktu, kuriame nustatyta, kad tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba), kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas (ikimokyklinė ugdymo įstaiga/mokykla), dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Tarnyba, gavusi tėvų (globėjų) prašymą, per 20 darbo dienų atlieka vaiko brandumo mokytis įvertinimą ir pateikia tėvams (globėjams) rekomendacijas dėl vaiko pasirengimo mokytis.

Tarnybos specialistams nustačius, kad vaikas nėra pakankamai pasirengęs ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, galutinį sprendimą dėl vaiko ugdymosi priešmokyklinėje grupėje, priims tėvai (globėjai).

Atkreipiame dėmesį ir paaiškiname, kad vadovaujantis Įstatymo pakeitimo 9 straipsnio 3 dalimi, pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau, t. y. nuo 6 metų, tik tuo atveju, kai vaikas buvo ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą metais anksčiau nei jam tais kalendoriniais metais suėjo 6 metai.

Įsigaliojus Įstatymo pakeitimui, netenka galios šie teisės aktai:

Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. ISAK-2173 „Dėl Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašas“;

Švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. ISAK- 1836 „Dėl Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašas“.

Su teisės aktu galima susipažinti:

https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=7d19df800a4c11e8a5fc9d9b3a58917b

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3BD8DC009FDA

Pedagoginis konsultavimas

Logopedas konsultuoja mokinius (veikus), tėvus (globėjus, rūpintojus), mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus šiais klausimais:

  • kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų prevencijos;
  • kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų šalinimo;
  • logopedinės pagalbos teikimo įstaigoje;
  • vaikų su kalbos sutrikimais ugdymo;
  • pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų pritaikymo specialiųjų poreikių mokiniams.

 

Specialusis pedagogas  konsultuoja mokinius (veikus), tėvus (globėjus, rūpintojus), mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus šiais klausimais:

  • specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo ugdymo įstaigoje;
  • specialiųjų poreikių mokinių (vaikų) ugdymo;
  • ugdymo formų, būdų ir metodų parinkimo;
  • pritaikytų ir individualizuotų programų rengimo;
  • pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų pritaikymo specialiųjų poreikių mokiniams;
  • tinkamos ugdymo įstaigos pasirinkimo.

 

Prevencinė veikla